Taisyklingas garsų s, z tarimas

Tariant garsą s, lūpos truputį įtemptos į šypseną, dantys sukąsti arba tarp jų lieka 1-2 mm tarpelis.

Liežuvio galas lengvai remiasi į apatinius dantis arba jų alveoles.

Priešakinė liežuvio nugarėlės dalis priartėja prie viršutinių dantenų ir sudaro siaurą ankštumą.

Liežuvio nugarėlė plokščia, o jo kraštai liečia šoninius dantis bei kietojo gomurio pakraščius.

Iškvepiamas oras eina pro liežuvio viduriu susidariusį siaurą griovelį, ir girdisi švilpimas.

Oro srovė siaura ir šalta.

Minkštasis gomurys, pakilęs ir prisispaudęs prie užpakalinės ryklės sienelės, neleidžia orui praeiti į nosies ertmę.

Balso stygos nevirpa.

Tariant minkštąjį garsą s' liežuvio galiukas priartėja prie viršutinių dantenų bei alveolių. Vidurinė liežuvio nugarėlės dalis pakyla prie kietojo gomurio ir liečia jo pakraščius gerokai daugiau, negu tariant kietąjį s.

Garsų z, z' tarimas toks pats kaip s, s, tik silpnesnė oro srovė ir virpa balso stygos (tą galima pajusti, pridėjus ranką prie gerklų).

Tariant minkštąjį garsą z', liežuvio galiukas priartėja prie viršutinių dantenų bei alveolių. Vidurinė liežuvio nugarėlės dalis pakyla prie kietojo gomurio ir liečia jo pakraščius gerokai daugiau, negu tariant kietąjį z.

tarimas.pradinukai.lt