Kalbos padargų mankštos pratimai mokant tarti garsą č

Garsą č mokome tarti tada, kai vaikas jau moka teisingai tarti garsus s, z, c ir š, ž. Pirmiausia bandoma tarti mėgdžiojant. Aptariama lūpų, liežuvio padėtis, sukandimas, vaikams primenama, kad oro srovė turi būti stipri ir šilta, o tarimas trumpas ir staigus. Jei mėgdžiojant ištarti nepasiseka, atliekami parengiamieji pratimai.

1. Pliaukšima liežuviu, pričiulpiant jį prie kietojo. gomurio ir staigiai atleidžiant.

2. Spyruokliuojant spaudžiamas liežuvis prie viršutinių dantų bei jų alveolių.

3. Tariamas garsas t. Liežuvį tvirtai spaudžiant prie viršutinių dantų alveolių ir staigiai pučiant stiprią oro srovę į liežuvio galiuką, pasigirsta garsas panašus į ts. Pakėlus ir palaikius liežuvį į garso čpadėtį, pasigirsta Šis garsas.

4. Tariamas garsas c. Liežuvį keliant į č padėtį, pasigirsta garsas č. Daug kartų pakartojus šį pratimą su mentele ar šaukštelio koteliu, liepiama tarti savarankiškai.

5. Galima garsą č mokyti ir nuo garsų t, š tarimo, nuosekliai artinant jų artikuliaciją ir baigiant staigiu, trumpu garsu č, stipriai pučiant orą į prispaustą prieviršutinių dantų alveolių liežuvio galiuką:

t—š, t —š, t -š, š, tš, č.

6. Gali būti tariamas aspiruotas at, at, at arba atš, atš, atš, pamažu stiprinant ir trumpinant tarimą.

Nesunku garsą č įtvirtinti skiemenyse bei žodžiuose. Kad būtų lengviau, rekomenduojame garsą pirmiausia įtvirtinti uždaruose skiemenyse: ač, oč, uč, ūč, eč, ėč, ič, yč. Labai svarbu garsą č diferencijuoti nuo maišomų garsų t, c, s, š.

Atkreiptinas dėmesys į garsų junginių šč bei sč tarimą (aukščiau, paukščiai arba mesčiau, risčia ir t.t.).

Dažnai vaikai, net ir mokėdami tarti garsą č, šiuos žodžius taria neteisingai.

Išmokus teisingai tarti ir vartoti č, garsas dž, kaip skardžioji č pora, tarimo sunkumų nesudaro.

tarimas.pradinukai.lt