Kalbos padargų mankštos pratimai mokant tarti garsą c

Garsas c yra iš sigmatizmo grupės, todėl pradėdami mokytis jo tarimo, vaikai jau turi taisyklingai ištarti garsus s, z arba s, z, š, ž.

Vaikai nesunkiai išmoksta tarti c, kai jo mokosi po garsų s, s'.

Pirmiausia mokome tarti mėgdžiojant. Jei vaikas neištaria, atliekami paruošiamieji pratimai.

1. Pliaukšima liežuviu, spyruokliuojant jis spaudžiamas prie viršutinių dantų.

2. Tariamas garsas t, priekinę liežuvio dalį tvirtai prispaudžiant prie viršutinių dantų ir staigiai pučiant stiprią, siaurą oro srovę. Pasigirsta garsų junginys ts, Panašus į c.

3. Jei taip nesiseka, tada mokoma t ir s garsų, palaipsniui artinant jų artikuliaciją ir užbaigiant staigiu, trumpu garsu c, stipriai papučiant siaurą, šaltą oro srovę į liežuvio galiuką, prispaustą prie viršutinių dantų:

t—s, t—s, t-s, ts, c.

4. Tariamas priebalsių junginys p t... pt..., staigiai papučiant orą.

Garsas c lengviausiai ištariamas uždaruose skiemenyse: ats, ac, ots, oc. ac, oc, uc, ūc, ec, ėc, ic, yc.

Vėliau patariama jį įtvirtinti skiemenyse tarp balsių: aca, oco, ucu, ūcū.

Vėliau garsas įtvirtinamas atviruose skiemenyse: ca, co, cu, cū ir t. t.

Įtvirtinus garsą skiemenyse, žodžiuose, sakinėliuose, nereikia pamiršti jį diferencijuoti nuo maišomų garsų. Garsą c gali tekti diferencijuoti nuo garsų s, t, č.

Išmokus teisingai tarti garsą c, garsas dz, kaip skardžioji c pora, tarimo sunkumų paprastai nebesudaro. Be to, žodžių su šiuo garsu mūsų kalboje yra ne tiek daug.

tarimas.pradinukai.lt