Taisyklingas c, dz tarimas

Garsas c yra dviejų priebalsių t ir s junginys.

Tariant garsą, lūpos nežymiai įtemptos į šypseną, kaip tariant s, z. Dantys sukąsti arba tarp jų lieka 1—2 mm tarpelis.

Priekinė liežuvio dalis, remdamasi į viršutines dantenas, sudaro uždarumą, kuri tariant labai sklandžiai pereina į ankštumą.

Liežuvio kraštai liečia kietojo gomurio pakraščius.

Oro srovė stipri, trumpa ir šalta (ranka patikriname iškvepiamo oro srovę).

Balso stygos laisvos.

Tariant minkštąjį c' liežuvio nugarėlės vidurinė dalis kiek aukščiau pakyla prie kietojo gomurio, o liežuvio kraštai jo pakraščius liečia daug labiau negu tariant kietąjį c.

Afrikata dz yra skardžioji c pora. Tariant dz, dz', virpa balso stygos ir kiek silpnesnė oro srovė.

Garso c tarimo trūkumai

Dažniausiai vietoje garso c tariamas s.

Garsas c gali būti keičiamas garsu t.

Garsas c gali būti keičiamas garsu f.

Tariant c iškvepiamas oras, eina ne liežuvio viduriu, o pro vieną ar abu šonus, liežuvio nugarėlė išsigaubia arba pakrypsta į šoną.

Tariant c visas oras (ar jo dalis) išeina pro nosį.

Vietoj c kartais tariamas garsas č, kai liežuvio galiukas pakyla kiek aukščiau, negu reikalinga garso c artikuliacijai.

Kalbos padargų mankštos pratimai mokant tarti garsą c

Garsas c yra iš sigmatizmo grupės, todėl pradėdami mokytis jo tarimo, vaikai jau turi taisyklingai ištarti garsus s, z arba s, z, š, ž.

Vaikai nesunkiai išmoksta tarti c, kai jo mokosi po garsų s, s'.

Pirmiausia mokome tarti mėgdžiojant. Jei vaikas neištaria, atliekami paruošiamieji pratimai.

1. Pliaukšima liežuviu, spyruokliuojant jis spaudžiamas prie viršutinių dantų.

2. Tariamas garsas t, priekinę liežuvio dalį tvirtai prispaudžiant prie viršutinių dantų ir staigiai pučiant stiprią, siaurą oro srovę. Pasigirsta garsų junginys ts, Panašus į c.

3. Jei taip nesiseka, tada mokoma t ir s garsų, palaipsniui artinant jų artikuliaciją ir užbaigiant staigiu, trumpu garsu c, stipriai papučiant siaurą, šaltą oro srovę į liežuvio galiuką, prispaustą prie viršutinių dantų:

t—s, t—s, t-s, ts, c.

4. Tariamas priebalsių junginys p t... pt..., staigiai papučiant orą.

Garsas c lengviausiai ištariamas uždaruose skiemenyse: ats, ac, ots, oc. ac, oc, uc, ūc, ec, ėc, ic, yc.

Vėliau patariama jį įtvirtinti skiemenyse tarp balsių: aca, oco, ucu, ūcū.

Vėliau garsas įtvirtinamas atviruose skiemenyse: ca, co, cu, cū ir t. t.

Įtvirtinus garsą skiemenyse, žodžiuose, sakinėliuose, nereikia pamiršti jį diferencijuoti nuo maišomų garsų. Garsą c gali tekti diferencijuoti nuo garsų s, t, č.

Išmokus teisingai tarti garsą c, garsas dz, kaip skardžioji c pora, tarimo sunkumų paprastai nebesudaro. Be to, žodžių su šiuo garsu mūsų kalboje yra ne tiek daug.

tarimas.pradinukai.lt