Taisyklingas g tarimas

G — uždarumos, sprogstamasis, liežuvio užpakalinis, gomurio užpakalinis, duslusis priebalsis. Gali būti kietasis ir minkštasis.

Tariant šį priebalsį, lūpos pasyvios, burna truputį pravira, liežuvis stataus kalnelio formos. Užpakalinė liežuvio nugarėlės dalis prisispaudžia prie minkštojo gomurio priešakinio pakraščio ir susidaro uždaruma, kurią išsprogdina oras, atėjęs iš plaučių. Sprogimas nestaigus. Tariant virpa balso stygos

Minkštasis garsas g' pagal artikuliacijos vietą yra liežuvio vidurinis ir gomurio vidurinis priebalsis, nes liežuvio nugarėlės vidurinė dalis prisispaudžia prie kietojo gomurio ir sudaro su juo uždarumą. Liežuvio galiukas pasistumia į priekį ir liečia apatinius dantis.

Garso g tarimo trūkumai

Garsą g kalbėdami, o vėliau ir rašydami dažniausiai keičia garsu d ar k.

Priežastis — netobula klausa bei neišlavintos balso stygos.

Kalbos padargų mankštos pratimai mokant tarti garsą g

1. Iškišamas ilgas liežuvis ir įtraukiamas giliai į burnos ertmę.

2. Liežuvio galiuką įrėmus į dantis, jo šaknis pakeliama prie kietojo gomurio.

3. Kvėpuojama pro nosį, plačiai išsižiojus (tuo metu liežuvio nugarėlė būna garso g artikuliacijos vietoje).

4. Tariant skiemenis da da da da pirštu liežuvis stumiamas tolyn, prie minkštojo gomurio. Pasigirsta iš pradžių tia tia tia, dar toliau stumiant — gia gia gia ir pagaliau — ga ga ga.

Dėmesio! Iš pradžių vaikui nesakome, jog mokysimės tarti garsą g. Tariama tik da da da.

Kai garso g teisingas tarimas įtvirtintas, tada jis diferencijuojamas nuo painiojamų garsų: d arba k.

Jei vaikas garso g netaria, nes nemoka tarti ir kitų skardžiųjų priebalsių — v, z, ž, b, d, tai pirmiausia išmokyti tarti šiuos garsus, o tik vėliau garsą g.

tarimas.pradinukai.lt