Veiksmažodis – yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą
ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką
veiks?
Veiksmažodžio vienaskaita – kai veiksmą atlieka vienas asmuo
ar daiktas (aš, tu, jis, ji).
Pvz.: aš kalbu, tu verdi, tu svajodavai, tu pakilsi.
Sutrumpintai žodį „vienaskaita“ rašome – vns.
Veiksmažodžio daugiskaita – kai veiksmą atlieka keli asmenys
ar daiktai (mes, jūs, jie, jos).
Pvz.: jie kalba, mes verdame, jūs svajodavote, jos pakils.
Sutrumpintai žodį „daugiskaita“ rašome – dgs.
Veiksmažodžių kaitymas asmenimis vadinamas asmenavimu.
Veiksmažodžiai turi kiekvieno skaičiaus po tris asmenis, kuriuos atskirti padeda
atitinkami įvardžiai:
Vienaskaita
Pirmas asmuo – aš – Ką veikiu? Ką veikiau? Ką veikdavau?
Ką veiksiu?
Antras asmuo – tu – Ką veiki? Ką veikei? Ką veikdavai? Ką
veiksi?
Trečias asmuo – jis, ji – Ką veikia? Ką veikė? Ką
veikdavo? Ką veiks?
Daugiskaita
Pirmas asmuo – mes – Ką veikiame? Ką veikėme? Ką
veikdavome? Ką veiksime?
Antras asmuo – jūs – Ką veikiate? Ką veikėte? Ką
veikdavote? Ką veiksite?
Trečias asmuo – jie, jos – Ką veikia? Ką veikė? Ką
veikdavo? Ką veiks?
Rodyti
visus | Paslėpti
visus
Veiksmažodžio esamasis laikas – kai veiksmas vyksta dabar.
Daugiau || Mažiau
Esamojo laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką
veikia?
Pvz.: Rytas aušta, Laurynas rašo, Sigutė tyli, kariai žygiuoja.
Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens
galūnė po minkštojo priebalsio tariama -e, bet rašoma -ia. Pvz.:
žaidžia, kelia, snaudžia, rėkia.
Ypatinga ir veiksmažodžių esamojo laiko daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens
galūnių rašyba. Pvz.: guodžiame, guodžiate.
Esamojo laiko veiksmažodžių galūnėje po j visada rašome a, nors tardami
girdime e. Pvz.: keliaujame, keliaujate, keliauja, mojame, mojate, moja.
Veiksmažodžio būtasis kartinis laikas – kai veiksmas vyko
praeityje.
Daugiau || Mažiau
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką
veikė?
Pvz.: Rytas aušo, Laurynas rašė, Sigutė tylėjo, kariai žygiavo.
Jei veiksmažodžio būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -o,
vienaskaitos antrajame asmenyje rašome -ai.
Pvz.: griuvo – griuvai, žydėjo – žydėjai, grojo – grojai.
Jei veiksmažodžio būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -ė,
vienaskaitos antrajame asmenyje rašome - ei.
Pvz.: kėlė – kėlei, lėkė – lėkei, davė – davei.
Veiksmažodžio būtasis dažninis laikas – kai veiksmas vyko
praeityje pasikartodamas.
Daugiau || Mažiau
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką
veikdavo?
Pvz.: Rytas aušdavo, Laurynas rašydavo, Sigutė tylėdavo, kariai
žygiuodavo.
Duslieji priebalsiai, susidūrę su būtojo dažninio priesaga -dav-, tariami
skardžiai. Todėl, norėdamas teisingai parašyti, žodį pakeisk kitu, giminišku.
Pakeisk taip, kad neaiškus priebalsis būtų prieš balsį.
Pvz.: kepdavo – kepė, griebdavo – griebė, rasdavo – rasi.
Veiksmažodžio būsimasis laikas – kai veiksmas vyks
ateityje.
Daugiau || Mažiau
Būsimojo laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką
veiks?
Pvz.: Rytas auš, Laurynas rašys, Sigutė tylės, kariai žygiuos.
Būsimojo laiko veiksmažodžio galūnių priebalsiai rašomi tokie, kokie
girdimi: s arba š.
Pvz.: grėbs, tėkš, jaus, kramtys, droš.
Kiti (priešpaskutiniai) būsimojo laiko veiksmažodžių priebalsiai rašomi
pagal supanašėjusių priebalsių rašybos taisyklę. Pvz.: lieps, nes
liepė; lobs, nes lobo; degs, nes degė.
Pasitikrinkite žinias
